Archeologija

Naujuose eilėraščiuose "Archeologija" poetas gilinasi į atminties ir vidinių būsenų raišką. Neretai atsiremiama į netolimą praeitį ar vaiko metus, o skaudesni dabarties išgyvenimai, slepiami po tapybišku vaizdų sluoksniu, metaforų ir vaizdinių konstrukcijų prisodrintu lyriniu pasakojimu, perteikia elegišką, ilgesingą nuotaiką. Pirmąją Nerijaus Cibulsko knygą „Nutrinami“ 2012 metais išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. IŠTRAUKA Spalis, 2010-ieji   Prie akmeninio ąžuolo. Regis, galėtų būti simpatiškas vienos iš užeigų, kurių čia apstu lyg antrųjų namų, pavadinimas.   Į akyto rago indą iltinius galandantys gysloti bretonų palikuoniai, gerklų girnomis trupinantys kalbos luitus.   Arti tiesos: net paprasta našlaitė gatviūkštė turi bent keletą svetingų tarpuvarčių. Skambančios diskų dėželės su nostalgijos priedais,   raudonų raugerškių kvartalas šaltoj prieblandoj, kapinės greta koledžo. Kuosos, dėvinčios priaugusias maro kaukes, naktinėja autobusų stotelėse.   Darganoti savaitgaliai Stiveneidže. Dunksi akmenų gilės pilką rytmetį, vėlei žadina voverių kolonijas.   Ąžuolas centre — šakotas, kubistinis laikrodis, per klaidą ir per amžius mušantis šiaurę.   Gal todėl pirmadieniais nevėluoju, dirbu Ričardo agentūroj. Dulkėtuose angaro labirintuose kraunu indiškus prieskonius.